Kai laukais važinėja kombainai ir aria, barsto, sėja, purena – ne visada ir susimąstome, kokią didelę naudą jie visgi mums teikia. O juk taip prasideda duonos kelias. Duonos, kuri taip ilgai buvo vertinama kaip nuostabus ir nepakartojamas mūsų tautinis paveldas. Dabar duoną lengvai randame kiekviename prekybos centre, ir jos įsigyti gali net ir prasčiausiai gyvenantis žmogus. Žemės ūkis yra pasiekęs tą lygį, kuomet žmogui dirbti reikia mažai, daug visko atlieka technika.
Kaip būdavo seniau
Seniau kombainai po laukus tikrai nepūškavo, o juodus darbus atlikdavo žmonės ir gyvuliai. Asilai, mulai, arkliai. Naudojami buvo primityvūs noragai, žagrės. Dabar tai ilsisi muziejuje. Žemės ūkis pareikalavo milijono gyvų padarų sveikatos ir net gyvybių.
Duonos kelias gamtoje šiais laikais
Duonos kelias pramonės ir industrijos laikais nebeįdarbina taip žmogaus. Malonu valdyti kombainus, traktorius, kitą žemės ūkio techniką, ir nė piršto neprikišti prie tų procesų, kuriuos dabar atlieka technologijos. Nebėra ir ikona virtusių malūnų, viskas malama fabrikuose kitokiu būdu. Duona nekepama rankomis, rankų prisilietimų čia nėra – vėlgi dirba robotizuotos sistemos. Tačiau gaminių kokybę, skonį vis dar tikrina tas pats žmogus, skanaudamas, ar gerai duona iškepė, ar pavyko maistą pagaminti skanų. Vėliau fabrike duona pakuojama, fasuojama, pakraunama į sandėlį ar iškart į furgonus ir vežama į parduotuves.
Duonos vieta mūsų gyvenime
Pasikeitė ne tik duonos gamybos technologijos ir būdai, bet ir mūsų požiūris į duoną. Nors juoda duona vis dar pasaulyje yra neįprastas dalykas, būdinga mūsų kraštams, slavams, lenkams, tačiau apskritai miltų gaminiai dabar išgyvena sunkesnius laikus. Nors tai neabejotinai viena skaniausių maisto kategorijų, moderni visuomenė stengiasi jos vengti ir jeigu įmanoma, vietoje to valgyti baltyminį maistą, daržoves. Duona sulaukia kritikos pirmiausia dėl vadinamojo cukraus. Kitaip tariant, didžiulio ir labai lengvai įsisavinamo gliukozės kiekio. O nuo jo yra tunkama, nes žmonės šiais laikais nejudrūs. Nutukimas vėliau sukelia ligas. Taip pat kritika yra ir specifiškai kvietiniams, ruginiams gaminiams dėl grūduose esančios medžiagos – gliuteno. Įrodyta, kad dalis žmonių turi alergiją šiai medžiagai, o kitiems neva tiesiog jokios naudos valgyti medžiagą, kurią sunkiai virškina ir kuri yra panaši į klijus. Tad populiaru yra ir begliutenė mityba. Situaciją šiek tiek gerina nauji begliutenės duonos receptai, būna ir bemielės duonos, o taip pat – duonos su daug įvairių neskaldytų sėklų, grūdų. Šie užtikrina tiesiog geresnį maisto visavertiškumą.